Apie Lean

Lean sistemos esmė

Lean sistema yra organizacijų veikos efektyvumo gerinimo metodika.
Kiekviena organizacija turi tam tikrus vidinius procesus (gamyba, paslaugos), kurių dėka ji kurią vertę vartotojams. Visose organizacijose, taip pat, egzistuoja vadybos sistema ir praktika, skirtos šių vertės kūrimo procesų valdymui.

Realybė yra tokia, kad daugeliu atveju tiek procesai, tiek jų vadybos sistema nėra pakankamai efektyvūs. Lean sistema leidžia be didelių investicijų ženkliai pagerinti jų veikimą.
Techniškai, Lean sistemą sudaro visa eilė principų, sprendimų ir įrankių orientuotų į nuolatinį vertės kūrimo procesų ir jų valdymo sistemos efektyvinimą. Jų praktinis įsisavinimas organizacijoms trunka keletą metų, tačiau pats veiklos tobulinimas yra nuolatinis. „Kaizen yra begalinis“ sako japonų Lean ekspertai.

7 dideji švaistymai

Lean sistemos kūrėjas Taiichi Ohno maždaug prieš 7 dešimtmečius įvardino organizacijose dažnai pasitaikančius vidinių nuostolių šaltinius:

  • Perprodukcija. Produktai, dalys, paslaugos, kurios sukūrėme didesnėje apimtyje, ar anksčiau nei to reikalavo vartotojas.
    Laukimas. Įrengimų, žmonių, proceso prastovos – jų metu nekuriame vertės, tačiau neretai patiriame kaštus.
    Transportavimas. Medžiagų ar darbo priemonių pervežimas neracionaliais maršrutais. Sudėtingesnis, ilgesnis, nei būtina dokumentų ar elektroninės informacijos perdavimo kelias.
    Papildomas apdorojimas. Atlikdami įvairius darbus ir užduotis dažnai atliekame daugiau, nei minimalia būtina veiksmų. Rūšiuojame ir perrūšiuojame detales, informaciją. Tikriname ir pertikriname tai, kad turėtų būti kokybiškai padaryta iš pirmo karto arba perdarome nekokybiškai atliktą darbą.
    Atsargos. Didesnės, nei būtina medžiagų ar informacijos atsargos, kurių reikia konkrečiam darbui atlikti. gamyboje tai medžiagos, nebaigta ar pilnai pagaminta produkcija. taip pat, gali būti pernelyg dideli dokumentų ar elektroninės informacijos kiekiai biuro aplinkoje (darbo vietose, kompiuteriuose, saugyklose).
    Judesiai. Įdėmiai įsižiūrėję į dirbančius žmones dažnai pastebime, kad jie atlieka įvairių neracionalių veiksmų. Fiziniame darbe tai ilgos amplitudės, nepatogūs, sudėtingi judesiai. Dirbdami su kompiuteriu žmonės irgi dažnai atlieka abejotino reikalingumo veiksmus: sudėtinga informacijos paieška, pakartotinas duomenų suvedimas į skirtingas sistemas ir pan.
    Defektai. Produktai, dalys, paslaugos neatitinkantys vartotojo reikalavimų ar lūkesčių. Prastos kokybės pasekmės, tipiškai, žymiai didesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. tai ne tik sugadintos medžiagos ar pakartotinai atliktas darbas. tai prarastas laikas, ieškant kokybės problemos sprendimo, kokybės priežiūros darbuotojų ir vadovų darbo laiko sąnaudos, žala organizacijos reputacijai.

Sistemingas šių nuostolių šalinimas vyksta daugybę metų. Konkretūs Lean sprendimai ir metodai (5S, kanbanai, standartizuotas darbas, greitas įrengimų perderinimas ir kt.) reikšmingai paspartina tobulinimą – tarytum „paruoštukų“ taikymas. Mums nereikia naujai sukurti patobulinimo, o tik pasirinkti iš Lean sprendimų „meniu“ ir adaptuoti konkrečiai situacijai.

Lean taikymo sritys

Nors Lean sistema pradžioje buvo skirta gamybos procesų optimizavimui, laikui bėgant jos taikymo sfera labai išsiplėtė.
Lietuvoje turime daug sėkmingo Lean taikymo pavyzdžių paslaugų, sveikatos priežiūros, statybų, IT, viešojo sektoriaus organizacijose.Vienose srityse geriau veikia vieni Lean sprendimai, o kitose kiti. Pavyzdžiui, statybos procesų valdymui nereikėtų aklai kopijuoti gamyboje taikomų metodų. Bendri principai išlieka, tačiau konkretus taikymas dažnai skiriasi priklausomai nuo realaus konteksto ir čia praverčia patyrusio Lean specialisto („sensėjaus“) pagalba.

Istorija

Metodika gimė Japonijoje po II pasaulinio karo, kur ji žinoma, Toyotos gamybos sistemos (TPS, Toyota Production System) vardu. Toyota Motors Co., panaudojo tuo metu žinomus procesų valdymo metodus. Naudojosi Fordo gamyklų ir kitų JAV kompanijų bei ekspertų (E. Deming, J.Juran) patirtimi.
Toyota, taip pat, sukūrė savų unikalių sprendimų (kanbanai, greito įrengimų perderinimo metodika SMED) ir maždaug per 30 metų (1945-1975) išvystė labai aukšto lygio gamybos valdymo sistemą.
Terminas „Lean“ (lieknas) atsirado JAV maždaug apie 1990 metus, kai jį pirmą kartą panaudojo J. Womack ir D. Jones knygoje „Machine That Changed the World“.
Lean sistema reikšmingai prisidėjo prie Japonijos ekonominio suklestėjimo. Šiuo metu ją taiko įvairių šalių pažangios gamybos, paslaugų, sveikatos priežiūros ir viešojo sektoriaus organizacijos. Japonijoje Lean sistema (TPS) neretai yra suvokiama tiesiog, kaip teisinga vadybos praktika.

Kodėl pažangios įmonės renkasi LEAN?

Naudojant LEAN sistemą, veiklos kaštai sumažinami 10-25 %, o produktyvumas padidinamas 25-55%. LEAN praktikoje tokie rodikliai, kaip veiklos kaštai, darbo našumas, kokybė, užsakymų vykdymo trukmė ir kiti rodikliai neretai yra gerinami dviženkliu procentu daugelį metų iš eilės. Ilgalaikė procesų tobulinimo veikla, taikant LEAN metodus leidžia kompanijoms pasiekti lyderių poziciją ne tik vietos, bet ir tarptautinėse rinkose. Nepaisant sėkmingos pradžios, diegiant šią sistemą tik 30 proc. įmonių pavyksta paversti LEAN’ą savo organizacinės kultūros DNR.

Kur įmonės klumpa?

Dėl vadovybės trumpalaikio požiūrio skiriama nepakankamai pastangų organizacijos kultūrai ir vadybos sistemai transformuoti. Vadovai nepakeičia savo vadovavimo stiliaus: nesuvokia rolės ir atsakomybės LEAN įmonėje, netampa realiais savo darbuotojų treneriais. Pokyčių procese dalyvauja nedidelis įmonės darbuotojų skaičius. Įmonėje, turinčioje sudėtingesnę struktūrą, dalis padalinių LEAN veikloje dalyvauja tik formaliai. Keičiantis veiklos prioritetams, darbuotojams, produktams ir paslaugoms dalis anksčiau atliktų patobulinimų neišlieka. Įmonės partneriai neįsitraukia į LEAN diegimo veiklą.

Lean Lietuvoje

Pradinių Lean sistemos taikymo žingsnių mūsų šalyje istoriją rasite straipsnyje Lean sistemos raida Lietuvoje: pirmieji žingsniai. Šiuo metu Lean sistema mūsų šalyje jau yra ganėtinai paplitusi. Džiugu, kad Lean metodiką ima taikyti ne tik verslo, bet ir viešojo sektoriaus organizacijų.